Iš istorijos apie bites
Pasaulio mokslininkų ilgamečių tyrimų duomenimis bitės egzistavo ne vieną dešimtį milijonų metų iki atsirandant pirmykščiam žmogui. Senovės Egipto rašytiniuose šaltiniuose, rašytuose 3000 metų prieš mūsų erą, aptinkama žinių apie gerai organizuotą bitininkystę. Egiptiečiai labai vertino medų ir garbino bites. Tai akivaizdžiai patvirtina ir faraonų simbolika,- pradedant nuo pirmosios dinastijos iki pat romėnų laikų jų heraldikoje vaizduojamos bitės. Asirijoje (2950-2050m.pr.Kr.) bitininkystė taip pat klestėjo. Buvo vertinamas ne tik medus, bet ir vaškas. Tuomet balzamuodami mirusiuosius, juos ištepdavo vaško ir medaus mišiniu. Bitininkystė populiari buvo senovės Indijoje (4000m.pr.Kr.), Graikijoje. Graikijoje Aristotelis (750m.pr.Kr.) pirmasis pradėjo mokslinės bitininkystės erą. Jis puikiai išmanė ir aprašė bičių gyvenimą, bičių šeimos darbo pasidalijimą, elgseną, jų ligas. Vėliau Hipokratas, Romos Imperijos gydytojai, graikų mokslininkas ir gydytojas Dioskoridas, arabų mąstytojas bei medicinos atstovas Avicena tyrė medaus poveikį žmogui ir rekomendavo juo gydyti daugelį ligų.
Senojoje lietuvių, apskritai baltų genčių kultūroje, bitės žmones susiedavo ne mažiau kaip kraujo ryšiai. Todėl nuo žodžio „bitė“ kilęs „bičiulis“ rodė ypatingą tarpusavio ryšį. Beje, niekur kitur Europoje tokios sąvokos kaip bičiulis nebuvo žinoma, nebuvo kitur ir giminystės per bičiulystę. Bitininkystė visada užėmė svarbią vietą, apie tai liudija ir daugelis išlikusių Lietuvos vadovybės dokumentų. Iškalbingas faktas: už medaus vogimą, drevių naikinimą ar pasisavinimą buvo baudžiama net mirties bausme, nors bites globojo deivė Austėja ir dievas Bubilas… Krikščionybės laikais bitininkystė taip pat klestėjo. Net bažnyčia už nuodėmių atleidimą duoklę imdavo vašku.
Medus ne tik skanu, tai – išskirtinės kokybės produktas
Medus – unikalus gamtos produktas, kuris, tinkamai laikomas, nesugenda niekad. Kai buvo rastos sandariai uždarytos puodynės faraonų kapavietėse, įsitikinta, kad net praėjus tūkstančiams metų šį “užkonservuotą” medų dar buvo galima valgyti. Medus ir kiti bičių produktai jau nuo seniausių laikų vartojami liaudies medicinoje, maistui ir kosmetikai. O mūsų amžiuje, pasižyminčiame be galo intensyviu gyvenimo tempu, medaus kasdienis vartojimas tiesiog būtinas. Jis teigiamai veikia širdį, maitina jos raumenis, yra puiki aterosklerozės profilaktikos priemonė. Avicena savo veikaluose rašė: “Jei nori išsaugoti sveikatą, būtinai valgyk medų”. Ypač jis rekomendavo reguliariai vartoti medų visiems, perkopusiems 45 metų amžiaus ribą žmonėms.
Medus – sudėtingas produktas. Jį gamina bitės iš surinkto nektaro ir lipčiaus. Nektaro arba žiedų medus, surinktas iš vienos augalų rūšies, vadinamas monofloriniu, o surinktas iš įvairių augalų – polifloriniu. Medaus spalva, kvapas, konsistencija, maistingosios ir gydomosios savybės priklauso nuo to, kur ir iš kokių augalų jis rinktas. Dobilų, rapso medus būna balkšvas, pienių, liepų ir pievų medus – geltonas, grikių – tamsiai geltonas su rusvu atspalviu, lipčiaus, miško bei viržių – tamsiai rudas.
Medus turi daugiau nei 300 aktyvių biologinių vienetų: fruktozės, gliukozės, taip pat sacharozės, proteinų, mineralinių junginių, aromatinių medžiagų, obuolių, citrinų, vyno rūgščių. Meduje gausu mikro ir makroelementų: Ca, Fe, P, S, K, Mg, Cu, Ge, taip pat vitaminų A, B, B2, B5, B6, B9, K, C, E, PP. Jame yra iki 19 proc. vandens ir 81 proc. sausų medžiagų. Daugiausia medus turi angliavandenių. Didžiausią jų dalį sudaro gliukozė (apie 34 proc.) ir fruktozė (apie 40 proc.). Meduje yra 1,5-5 proc. sacharozės, 5-10 proc. melitozės ir apie 20 proc. kitų cukrų. Meduje invertuotų cukrų, t.y. gliukozės ir fruktozės kiekis priklauso nuo to, iš kokių augalų jis surinktas. Pavyzdžiui, grikių meduje invertuoto cukraus yra apie 71,4 proc., viržių – 73,8 proc., liepų – 74,7 proc. Cukraus kiekiui turi įtakos ir dirva, ir klimato sąlygos bei žiedų amžius. Į augalų žydėjimo pabaigą cukraus kiekis žieduose mažėja. Nustatyta, kad svarbiausius medaus angliavandenius – gliukozę ir fruktozę – žmogaus organizmas daug geriau pasisavina negu sacharozę ar kitą cukrų. Gliukozė iš virškinamojo trakto patenka tiesiai į kraują, o fruktozė virsta gliukoze. Šie angliavandeniai, patekę į organizmo audinius, tampa pagrindiniu žmogaus energijos šaltiniu. Medus ne tik stiprina, tonizuoja, ramina organizmą, bet ir saugo nuo infekcijų, radiacijos, įvairiausių uždegimų.
Geriausią būdą vartoti medų turbūt visi pamename dar iš vaikystės: pakabinti jo šaukšteliu, užsikišti už skruosto ir palengva čiulpiant, mėgautis. Medaus paros norma suaugusiajam – du šaukštai, vaikams – vienas šaukštas. Prieš įtraukiant medų į savo kasdienį racioną labai svarbu prisiminti vieną taisyklę: medaus negalima kaitinti(!). Nes tuomet iš jo išsiskiria kancerogeninės medžiagos, o jame esančios naudingosios suyra. Netgi, jei bandote įveikti peršalimą karšta arbata su citrina ir medumi, jokiu būdu nedėkite medaus tiesiai į karštą arbatą, – jį reikėtų valgyti atskirai, užgeriant arbata.
Natūralus bičių pienelis – vienas iš pačių galingiausių gyvūninės kilmės biostimuliatorių
Jis taip pat vadinamas Karališkąja želė (Royal Jelly), – tai bičių darbininkių priekinių žandų ir ryklės liaukų sekretas. Deja, Lietuvoje dar mažokai vartojamas natūralus bičių produktas. Ypač pienelį vertina Japonijoje ir Kinijoje. Japonijoje šio produkto poreikis per paskutiniuosius penkiasdešimt metų padidėjo šimtus kartų. Atlikus fizinius, cheminius ir fiziologinius bičių pienelio tyrimus, paaiškėjo, kad tai labai koncentruotas, pilnavertis, biologiškai aktyvus produktas, turintis daug vertingų maistinių medžiagų, atitinkančių subalansuotos mitybos reikalavimus.
Bičių pienelis turi 18-42% baltymų, 1,4-4,3% riebalų, apie 18% angliavandenių, 20% aminorūgščių. Randamos net 22 aminorūgštys (tarp jų – nepakeičiamosios, pvz., histidinas, valinas, metioninas, triptofanas), bičių organizmo hormonai, nukleino ir organinės rūgštys, vitaminai B1, B2, B6, B12, PP, C, pantoteno, folio rūgštis, biotinas, o taip pat 14-15 mikroelementų: geležis, siera, magnis, manganas, kalcis, auksas, chromas, silicis, nikelis, sidabras, cinkas, kobaltas ir kt.. Svarbiausia veikliųjų medžiagų frakcija bičių pienelyje yra lipidai ir organinės rūgštys, sudedamosios dalys – sterinai (iki 3% visų sausųjų medžiagų), gliceridai (0.8%), fosfolipidai (1.3%), riebalų rūgštys (iki 6.5%). Pastarųjų didžiausia dalis (iki 90%) – unikali 10-hidroksi-2-deceno rūgštis, gamtoje sutinkama tik bičių pienelio sudėtyje. Yra ir kitos biologiškai veiklios medžiagos, pvz., fermentas cholinesterazė, mediatorius acetilcholinas, kt..
Apilakas stiprina žmogaus ištvermę ir pagreitina jėgų atgavimą po didelių fizinių krūvių, didina atsparumą infekcijoms, nervinei įtampai ir kitiems nepalankiems faktoriams, pasižymi adaptogeninėmis savybėmis. Šis natūralus bičių produktas vartojamas kaip profilaktinė priemonė nuo stipraus pervargimo, nusilpimo, išsekimo, taip pat po sunkių operacijų, traumų, miokardo infarkto, sergantiesiems lėtinėmis ligomis. Naudojamas aterosklerozės, širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai, nes mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Skatina nudegimų, lėtai gyjančių žaizdų, seborėjos, egzemos gijimą, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų gijimą, padeda sutrikus laktacijai po gimdymo. Apilakas yra tiesiog nepakeičiamas maisto papildas esant anemijai. Nustatyta, kad sergantiesiems endarteritu (galūnių kraujagyslių susiaurėjimu) pagerėja kojų arterijų pulsacija, nustoja šalti kojos, rankos. Bičių pienelis išties efektyvus ankstyvos aterosklerozės atvejais. Vartojant šį natūralų bičių produktą, dingsta nervingumas, galvos skausmai, pagerėja atmintis. Bičių pienelis puikiai aprūpina žmogaus organizmą mineralinėmis medžiagomis, mikroelementais, vitaminais ir hormonais.
Neabejotinas, daugelio tyrimų patvirtintas, teigiamas bičių pienelio poveikis, ypač stresų ar ligos išsekintiems bei pagyvenusiems žmonėms. Jis:
-stiprina vegetacinę nervų sistemą, padeda įveikti stresą, depresiją,
-skatina žmogaus audinių ląstelių atsinaujinimą, stimuliuoja kraujodarą,
-stabdo senėjimo procesą, gerina įvairias širdies ir kraujotakos sistemos funkcijas,
-didina organizmo atsparumą ligoms, stiprina imuninę sistemą,
-stimuliuoja endokrininių liaukų veiklą, stiprina ir moterų, ir vyrų lytinę potenciją,
-atpalaiduoja spazmus, reguliuoja menstruacijų sutrikimus, lengvina klimakso reiškinius,
-gerina apetitą, aktyvina fermentinius procesus organizme ir reguliuoja medžiagų apykaitą,
-pagerina kraujagyslių būklę, sustiprina regėjimą ir atmintį, reguliuoja kraujospūdį,
-mažina cukraus kiekį kraujyje,
-spartina nuodų, sunkiųjų metalų ir šlakų pašalinimą iš organizmo,
-mažina cholesterolio kiekį, pasižymi priešuždegiminiu, biostimuliuojančiu poveikiu,
-skatina lėtai gyjančių žaizdų, seborėjos, egzemos gijimą, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų gijimą,
-pastebimai pagerina odos struktūrą, padeda išlaikyti ją sveiką ir stangrią,
-yra žvilgančių plaukų garantas.
Minimalus šio unikalaus gamtos produkto kiekis suaugusiam žmogui – 15 g metams. Per dieną sunaudojamas tik ryžio grūdo dydžio apilako lašas. Pavartojus 15-30 dienų, daroma pertrauka (14-30d.). Dėl vartojimo sunkių ligų atveju bei mažiems vaikams, būtina pasitarti su gydytoju-apiterapeutu ar šeimos daktaru. Labai svarbu įsidėmėti, jog bičių pienelis vartojamas tik pirmoje dienos pusėje.
Mėgaukitės natūraliais bičių produktais ir būkite sveiki !
AUKSO BITĖS – rašo internetinį dienoraštį vivasol.lt

0 Responses to “Iš bičiulių dienoraščio AUKSO BITĖS: Apie būtį, buitį ir bites”